Nuotraukos – Saulius Vilička, studija MUDUM, asmeninių įkūrėjų archyvų ©
Šiandien viena karščiausių temų mados rinkoje – tvarumas. Neabejojame, kad jau teko susidurti su begale informacijos, galbūt išbandyti vieną ar kitą etiškai pagamintą drabužį. Džiaugiamės galėdami drąsiai pasakyti, kad Lietuvos kūrėjai koja kojon eina su pasauliniais prekių ženklais, pasiūlydami originalių sprendimų tvarumui skatinti. Tačiau kaip yra su dėvėtų drabužių rinka? Ar mes jau pasiruošę įsileisti juos į savo spintas?
SEYYES prekės ženklo įkūrėjos Greta ir Augustė šia tema nusiteikusios rimtai. Merginos įsitikinusios – pasaulyje yra per daug nuostabių drabužių, tad kam vis pirkti naujus? SEYYES savo klientams siūlo tik atrinktą ir išgrynintą produktą bei demonstruoja visuomenei, kad dėvėti drabužiai gali būti itin stilingi, geros kokybės, vardiniai ir, svarbiausia, išties unikalūs. Tuo įsitikino ir pramogų bei šou verslo atstovai – merginos dėvėtais drabužiais rengia įvairių laidų ir renginių vedėjus, tokiu būdu parodydamos, kad geras įvaizdis nebūtinai turi kainuoti daug.
Kviečiame nusiteikti intriguojančiam pokalbiui, kuriame SEYYES įkūrėjos atvirai dalinasi savo įžvalgomis apie dėvėtų drabužių rinką, tvarios mados subtilybes ir apie tai, kokia mados ateitis mūsų laukia.
Kaip prasidėjo jūsų mados istorija bei kaip kilo idėja sukurti SEYYES?
Greta. Paauglystė buvo tas metas, kuomet pajaučiau didžiausią potraukį madai. Traukė vaizdas, dizainas, spalvos. Visada viduje jaučiau, kad tai mano stiprioji pusė. Nors pasirinkau grafikos dizaino studijas, vėliau galiausiai grįžau į šią sferą ir pabaigiau mados rinkodaros studijas, kurios paskatino mane imtis veiklos ir daryti tai, ką iš tikrųjų noriu daryti. Studijos suteikė man drąsos. Po jų išbandžiau keletą veiklų ir vieno lemtingo susitikimo metu susipažinome su Auguste. Pajaučiau, kad mūsų duetas ir bendras požiūris į mados situaciją Lietuvoje sutampa. Per kitą susitikimą pasikalbėjome ir tapome partnerėmis – dvi merginos, kurios nori pakeisti požiūrį į vartotojiškumą ir plėtoti tvarios mados populiarumą Lietuvoje.
Augustė. Mano kelias prasidėjo vaikystėje, kai lankiau menų gimnaziją. Taip nuo mažų dienų formavosi meninis supratimas, prie kurio prisidėjo ir šeima, ir mane supantys panašių vertybių žmonės.
Klaipėdoje baigiau Eduardo Balsio menų gimnaziją ir pasirinkau interjero dizaino studijas akademijoje. Bėgant metams, visos mintys sukdavosi apie madą, mokykloje kasmet buvo rengiamas specialus madų šou. Kiekvieną pavasarį mokiniai siūdavo kolekcijas, dalyvaudavo profesionalios grimerės, komisija ir žiniasklaida. Prisimenu su šypsena, kad visos mergaitės labai svajojo papulti i galutines kolekcijas. Netrūko veiksmo ir namuose. Mano mama turi labai gerą skonį madai, ir galiu teigti, jog visos „medžioklės“, lobių ir perliukų ieškojimai yra jos įtaka.
Kaip kilo pati idėja sukurti SEYYES? Būdama paauglė ir neturėdama daug pinigų, važinėdavau į vietinius turgelius (iki šiol turiu vieną labai mėgstamą Klaipėdoje, kuris man kelia didelę nostalgiją). Išleisdavau labai nedaug, o susikurdavau sau unikalų stilių ir tai man tapo savotišku azartu. Per metų metus prisikaupė kalnai rūbų ir aš juos pradėjau tarpusavyje fotografuoti. Žmonėms tapo paklausu ir įdomu, tačiau tik neseniai viskas tapo gana profesionalu: nuotraukos, fotosesijos, el. parduotuvė. Prasiplėtėme ir mes – nuo šiol esame ne tik tvarūs rūbai, bet ir baldai bei interjero aksesuarai.
Augustė
Kokia yra pagrindinė SEYYES projekto esmė? Ar tai yra idėjinis projektas?
Kasmet į pasaulinius šiukšlių sąvartynus patenka apie 26 milijardus tonų drabužių. Šie bauginantys milžiniški skaičiai byloja, jog turime kažką keisti čia ir dabar. Žinoma, pirmiausia turime pradėti nuo savęs. Pagrindinė SEYYES projekto esmė – mažinti vartotojiškumą, skatinti žmones rinktis dėvėtą prekę ir tokiu būdu pratęsti daikto gyvavimo laikotarpį, neišmetant jo į sąvartyną. Taip pat SEYYES padeda žmonėms suformuoti tvarumo įpročius, tampančius jų gyvenimo būdu. Dar viena smagi šio projekto pusė yra ta, jog kiekvienas daiktas turi ką papasakoti, turi savo unikalią istoriją, galbūt kažkam ir neįkainojamą vertę. Be viso to, SEYYES formuoja unikalų, savitą stilių – nėra nieko liūdniau nei dvi skirtingos merginos vakarėlyje su vienodomis suknelėmis!
Kaip manote, kokie veiksniai lemia žmonių susidomėjimą dėvėtais drabužiais?
Dirbdamos šioje sferoje pastebėjome, kad vienas iš pagrindinių veiksnių rinktis dėvėtą drabužį yra tai, kad galima už labai patrauklią kainą rasti prabangaus prekės ženklo drabužį, kurio kokybė bus labai puiki. Žmogų vilioja drabužio kokybė ir išsilaikymas, jis žino, kad tai nėra naujas daiktas, bet jo būklė stulbinama, ko negalima būtų pasakyti apie greitos mados ženklus („Zara“, „Bershka“, „Stradivarius“ ir kt.). Kitas gan smagus dalykas, kurį šiuo metu pastebime, tai pats azartas gauti rūbą ar daiktą pirmam, nes norinčių daug, o šeimininkas tik vienas! Taigi, labai svarbus veiksnys yra išskirtinumas. Žmonės nori susikurti savo individualų stilių. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti įvairių vintažinių, išskirtinių drabužių, kurie leidžia lengvai susikurti unikalų įvaizdį ir taip išsiskirti iš minios.
Greta
Papasakokite plačiau apie abonementinę drabužių dėžutę. Pagal kokius kriterijus vyksta jos turinio parinkimas?
Šiuolaikinio pasaulio portretas – tai nuolat skubantys, užimti žmones, kurie neturi laiko vaikščioti po parduotuves ir ieškoti sau tinkamų drabužių. Tyrinėdamos šią situaciją sukūrėme analogų Lietuvoje neturinčią paslaugą – abonementinę tvarių drabužių dėžutę. Pradėdami formuoti kliento garderobą mes identifikuojame jo stilių, dydžius, o siekdamos labiau pažinti asmenį ir jam parinkti tinkamus drabužius su juo bendraujame asmeniškai. Tuomet yra sumokamas abonementinis mėnesinis mokestis ir klientui paskirtą mėnesio dieną į namus atkeliauja jam parinkti drabužiai. Į dėžutę įeina: visas aprangos derinys: kelnės, švarkas, palaidinė arba megztinis. Plius papildomai viena palaidinė kitam įvaizdžiui sukurti.
Kaip užtikinate platų asortimentą? Ar vykdote rūbų priėmimą? Ar planuojate užsiimti antriniu dizainu?
Esame labai aktyvios savo Instagramo paskyroje. Kiekvieną dieną bendraujame su savo sekėjais, dalinamės naujienomis bei įvairiomis mintimis. Nuolat stengiamės pasiūlyti vis naujus drabužius ar daiktus, kad kiekvienas pirkėjas rastų sau patinkančio stiliaus. Neapsiribojame vien standartiniais dydžiais, stengiamės pasiūlyti ir mažiau populiarius dydžius. Taip pat skatiname rinktis vintažinius drabužius, kuriuos įtraukiame į savo asortimentą. Su išskirtiniais drabužiais žmogus gali susikurti labai individualų stilių.
Šiuo metu esame labai susikoncentravusios į savo veiklą, pradėjome prekiauti ne tik dėvėtais drabužiais, bet ir baldais bei interjero aksesuarais. Norime skatinti tvarų vartojimą kuo platesnėje erdvėje. Tad šiuo metu krypstame ta linkme ir apie antrinį dizainą minčių neturime, tačiau niekada negali žinoti. Kol kas rūbų priėmimo nevykdome, nes viską atrenkame pačios. Stilių taip pat kuriame pačios, nes mūsų tikslas – kuo kruopščiau išgrynintas produktas. Turime nemažai numačiusios planų į ateitį, tad idėjų tikrai netrūksta.
Kaip vertintumėte konkurencinę aplinką Lietuvoje? Ar yra jau stiprių žaidėjų tvarios mados rinkoje?
Į konkurenciją turime sveiką požiūrį, manome, jog tai skatina tobulėti ir nuolat gerinti savo verslą. Tvarios mados pasiūla Lietuvoje nemaža, tačiau tik ties tuo ir pasibaigia, mūsų tikslas įveiklinti madą kaip tik įmanoma labiau. Kai tik pradėjome šį verslą, buvo galima suskaičiuoti visus ant rankų pirštų, o dabar – kasdien po naują konkurentą. Galime tik pasidžiaugti, nes galbūt kažkam esame pavyzdys. Būtent dėvėtų drabužių niša įgauna pagreitį. Požiūris, kad dėvėtas drabužis yra kažkuo prastesnis, nyksta, o gėdos jausmas eiti į tokias parduotuves visiškai nebeegzistuoja. Stebėdamos savo klientus ir jų požiūrį į vartotojiškumą labai džiaugiamės, nes matome, kaip žmonės tampa sąmoningesni, ir jau nebe kiekybė tampa svarbiausiu rodikliu. Žmonėms svarbu kokybė ir kiek tas daiktas jiems pasitarnaus.
Kokie pagrindiniai sunkumai kyla dėvėtų drabužių verslo vystyme?
Kadangi mūsų pagrindinis kriterijus yra aukštos kokybės užtikrinimas, kartais tai tampa išties labai dideliu ir sunkiu uždaviniu. Savo klientams norime pasiūlyti tik labai kokybiškus drabužius ar daiktus iš antrų rankų, o kaip visi žinome, naudotas daiktas ne visada pasižymi norima kokybe. Kitas sunkumas kyla iš finansinės pusės. Kol nesame tokie dideli, labai sunku tai kontroliuoti. Kiekvieną dieną yra skirtingi pardavimai, sunku nuspėti, diena bus bloga ar kaip tik labai gera. Kol kas tai yra didelis iššūkis. O surasti balansą yra mūsų tikslas.
Teko girdėti, kad SEYYES drabužiais rengiate šou verslo atstovus. Kaip žymūs žmonės vertina dėvėtų drabužių vilkėjimą scenoje bei per filmavimą? Ar teko susidurti su ne itin malonia patirtimi?
Labai džiaugiamės, kad šou verslo atstovų, su kuriais mums teko dirbti, požiūris į tvarią madą yra labai pozityvus. Smagu, kad ir eteryje antrų rankų rūbai gali atrodyti kaip nauji, juolab mūsiškiai prieš renginius ir laidas išvalomi, išlyginami ir neturi jokių defektų. Mums šis bendradarbiavimas labai svarbus, nes juk būtent žinomi žmonės formuoja visuomenės nuomonę ir pasirinkimus. Kiek teko dirbti su tokiais, jokių nemalonių situacijų neturėjome. Manome, kad tik garsiai kalbėdami apie tokias problemas kaip didelis vartotojiškumas ar greitosios mados žala galime paskatinti rinktis tvaresnį gyvenimo būdą.
Kaip manote, kokią įtaką turės mados influenceriai ateityje? Kaip šis kanalas turėtų pasikeisti?
Į šį klausimą galima atsakyti labai įvairiai, tačiau remiantis rinkos analizės duomenimis, mados influencerių įtaka ateityje turėtų dar vis augti. Manome, kad instagramas ir toliau bus mėgstamiausia influencerių rinkodaros platforma, tačiau jau dabar jaučiamas lūžis, nes platforma „TikTok“ pradeda užimti didelę dalį šioje rinkoje. Taip pat pastebime, kad kuriamas influencerių turinys turi būti maksimaliai kokybiškas ir įtraukiantis, nes jei sekėjai nesudominami, toks nuomonės formuotojas greitai taps nebeįdomus. Ateityje esame numačiusios influencerių ambasadorių programas, kol kas dar dirbame ties šiuo klausimu. Esame už lėtą, bet organišką reklamą. Mūsų tikslas nėra išpopuliarėti dovanojant influenceriui rūbą mainais už didelę reklamą – mieliau renkamės paprastesnius, mažiau sekėjų turinčius žmones, tačiau vienodo požiūrio į tvarią madą.
Pasidalinkite, kokie, jūsų nuomone, mados prekių ženklai daro didžiausią įtaką tvarumo skatinimui.
Jau gana senokai ir kol kas labiausiai tuo užsiimantis prekės ženklas yra Stella McCartney. Dizainerė jau ilgai naudoja veganiškos odos alternatyvas ir atsisako natūralios. Jos 2019–2020 metų rudens ir žiemos kolekcija buvo sutelkta į klimato kaitos problemas. Taip pat, bendradarbiaujant su „Candiani“, prekės ženklai paskelbė, jog sausio viduryje ketina pristatyti dešimties modelių pagal tvarios mados principus pagaminto denimo kolekciją. Abu ženklai dirbo kartu, kurdami džinsinius audinius, pagamintus iš organinių, augalinių verpalų be natūralaus kaučiuko, kuriame nėra plastiko ir mikroplastiko. Šie gaminiai irdami nepaliks jokių biologiškai nesuyrančių atliekų.
Kokių netradicinių tvarumo skatinimo būdų teko matyti?
Viena įdomesnių tvarumo skatinimo kampanijų buvo įvykdyta prekės ženklo „Lacoste“. Pagrindinė kampanijos mintis buvo ta, kad pasaulyje yra per daug nykstančių gyvūnų, ir tai jie parodė pagamindami marškinėlius su nykstančių gyvūnų atvaizdais, kuriuos pavaizdavo vietoje krokodilo logotipo. Kadangi marškinėliai buvo riboto leidimo, tai buvo susieta su pagrindine mintimi ir skambėjo taip: „Marškinėlių nėra daug, bet jūros vėžlių irgi nebedaug jau likę…“. Tai puikus tvarumo skatinimo pavyzdys, kuomet didelės kompanijos siekia rinktis ir vartoti atsakingai.
Kitas puikus pavyzdys –dizainerė Vivienne Westwood. Ši kaprizinga maištautoja ėmė kelti protestus ne kur kitur, o savo kolekcijose. Jos mados protestų sunku nepastebėti – naudodama tik drabužius, dizainerė kolekcijose išraiškingai ir garsiai demonstruoja savo pareiškimą. Jos podiumai tampa protestų aikštelėmis, kurias užplūsta ryžtingi modeliai su grėsmingais plakatais: „Klimato revoliucija“, „Tarša yra nusikaltimas“, „Aš nesu teroristas“ ir panašiai. Madingam protestui skirti drabužiai yra išplėšyti ir išpiešti netvarkingomis frazėmis bei dažais. Štai 2012 metais dizainerė bendradarbiavo netgi su „Greenpeace“ ir nuo to laiko nė karto nesuklydo rengdama madingus politinius protestus.
Taip pat labai patiko ir KYTA parduotuvės iniciatyva – jei esate lojalumo narys, ši parduotuvė pirktus vaikiškus drabužius atnaujina nemokamai. Tai ypač praverčia, kai rūbelį „puošia“ skylutė, neišvaloma dėmė ar rankovės tampa per trumpos. Tokiu būdu parduotuvė prisideda prie atsakingos mados vartojimo.
Sakoma, kad tvarios mados propagavimas yra mados ateitis. Kaip, jūsų manymu, keisis ši rinka?
Pastebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių siekia iš naujo performuoti savo pirkimo įpročius, domisi tvariu gyvenimo būdu ir tuo, kas dedasi pasaulyje. Tai lemia didėjantį pirkėjų sąmoningumą ir jiems nebeužtenka pigių drabužių. Pirkėjai ieško atsakymų: kas gi slepiasi už tokios mažos drabužių kainos. O tada jie suranda atsakymus, kurie būna labai liūdinantys. Ir ši žinia skamba vis garsiau ir garsiau. Mūsų manymu, prekės ženklai ir kompanijos, kurie sugebės prisitaikyti prie didėjančio pirkėjų sąmoningumo, jiems padės formuoti tvaresnio apsipirkimo įpročius, pasiūlys įvairias alternatyvas – joms ir priklauso ateitis. Labai norime tuo tikėti. Išnagrinėjus šią rinką plačiau, pasaulyje jau nuo 2025 metų antrų rankų rūbai pirkimais turėtų pralenkti greitosios mados industriją. Žmonės vis labiau supranta, kad ir taip jau be galo daug sukurta nuostabių rūbų modelių, tad dviračio čia neišrasi – belieka tik mėgautis ir spėti viską sunešioti!
Kas galėtų žmones paskatinti bent minimaliai prisidėti prie tvarumo?
Šia tema reikia šnekėti daug ir garsiai. Tik žinojimas skatina žmones imtis veiksmų. Mūsų misija yra ne tik egzistuoti kaip parduotuvei, siūlančiai žmonėms pirkti drabužius ir daiktus iš antrų rankų, bet ir kalbėti, šviesti visuomenę tvarumo temomis. Taip mes tikimės, kad paskatinsime žmones bent minimaliai prisidėti prie tvarumo. Žmogus po truputį tampa sąmoningesnis, todėl įprotį turėti viską keičia įpročiu patirti ir savo pajamas ima investuoti į įspūdžius, o ne į nereikalingus daiktus.
