Nuotrauka – Ryčio Šeškaičio ©
Ne visuomet reikia sekti mada norint suburti klausytojų ratą aplink save. Trims vaikinams: Adui, Pauliui ir Simonui, žinomiems kaip Sheep Got Waxed, dar 2011 metais užšokusiems ant free jazz bangos ir laimėjusiems Vilnius Jazz Young Power konkursą, pavyksta ant jos išsilaikyti iki pat dabar. Neformatas ir ėjimas prieš nusistovėjusius standartus padėjo ne tik išsilaikyti muzikos pasaulyje, bet ir plėsti gerbėjų ratą toli nuo Lietuvos. Ne per seniausiai grįžusius iš gastrolių pietryčių Kinijoje, grupės narius Adą ir Paulių kalbinu kinų restorane Vilniuje ir teiraujuosi apie praeities įvykius bei netolimos ateities planus.
Sveiki, Adai, Pauliau. Malonu, kad sutikote ir radote laiko interviu. Prisimenu, jog 2011 metų spalio mėnesį esu jus minėjęs geru žodžiu viename kultūros naujienų portale:
„<…> Gaiviu rudens oru alsavusi sekmadienio, spalio 15-osios, popietė rusų dramos teatrą užpildė ne itin gausiomis klausytojų gretomis, tačiau tąkart vykęs šeštojo „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso finalas tikrai nereiškė bent menkiausio kokybės kartelės kritimo. Trys tarpusavyje visiškai skirtingi kolektyvai ir tik vienas kelialapis į 2012-ųjų Skandinavijos jaunųjų džiazo talentų konkurso, „Young Nordic Jazz Comets“ finalinį etapą. Modernus požiūris šįkart tapo esminiu Sheep Got Waxed kolektyvo pranašumu – laikykime kumščius už juos kitąmet Farerų salose įvyksiančiame renginyje!“
Nuotraukas – Edvinas Greičius ©
Kuriate jau 7-erius metus – tai pakankamai solidus laikotarpis, per kurį daug jaunų grupių sugebėtų išsiskirti ir susiburti bent kelis kartus. Ar manote, jog tam tikra prasme subrendote, ar vis dar esate ant to paties jaunystės energijos slenksčio? Kaip apskritai jūsų trijulei pavyko išsilaikyti kartu šiame laisvės ir visuotinės migracijos etape?
AG Jaunystė gal ir nebe ta, bet kažkiek tikrai subrendome. Minčių, ką groti, kokia kryptimi judėti, visuomet turėjome ir turėsime: meilė muzikai neišblėso, tik pakeitė savo formą ir išvaizdą. Išsilaikyti rinkoje padėjo tai, jog esame ne tik kartu grojantys muzikantai, bet ir geri draugai bei varžovai, mokytojai ir padrąsintojai. Visi turime papildomos veiklos, tačiau greičiausiai grupę išgelbėjo faktas, jog noras groti, ypač, kai pavyksta, (juokiasi) visada buvo stipresnis už likusias ambicijas.
PV Grupėje daug kas pasikeitė, tačiau esminiai dalykai išliko. Visgi, nepavadinčiau to branda – jaunystės energijos slenkstis yra puikus apibūdinimas. Išsilaikyti visiems kartu labiausiai padėjo tikėjimas vienas kitu, taip įgyjant pasitikėjimo ir savimi.
Ar laimėjimas „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse suteikė grupei populiarumo? Ar sulaukėte daugiau kvietimų iš džiazo festivalių Europoje?
AG Populiarumo anuomet pernelyg nesuteikė, tačiau biografijoje atrodo solidžiai. Kaip bebūtų, žmonės muzikos klausosi, o ne į apdovanojimus žiūri (šypsosi). Nors „Young Nordic Jazz Comets“ organizatoriai pažado neišpildė ir kelionės į konkurso finalą nefinansavo, džiugu, kad dabar kvietimų groti užsienio festivaliuose sulaukiame vis daugiau.
Nuotrauka – Ryčio Šeškaičio ©
Pradėjote kurti dar savotiškoje pre-hipsterių eroje, kai aplink nebuvo nei tiek daug spalvotų kojinių, nei freelancerių nusėstų madingų kavinių. Nesistengiu susieti jūsų su nė vienu iš šių milenialų atributų, tačiau savotiškai užbėgote šiai madai už akių. Kieno idėja buvo kurti būtent tokią muziką? Kada pajautėte, kad pradedate atrasti savo klausytoją?
PV Idėjos kurti vienokią ar kitokią muziką nebuvo. Tiesiog grojome tai, kas patinka, o kas iš to gausis ir kaip vystysis, tikrai neįsivaizdavome. Greičiausiai mūsų klausytojui šis kūrybos neracionalumas ir patinka, kadangi gerbėjų skaičius nuolat augo ir tikimės, kad dar augs. Jų taip pat išskirtinai neieškojome, tiesiog ėjome savo keliu.
AG Ačiū už komplimentą! Pasitaikė niša rinkoje, tai ir užėmėme (juokiasi).
Visą laiką stebinote gebėjimu kurti tai, kas galbūt nėra madinga, nepaisyti nusistovėjusių standartų ir kelti bangą neprarandant klausytojų rato, bet atvirkščiai – jį plečiant. Kaip manote, ar Lietuvos klausytojai tapo atviresni tokiems kūrėjams kaip jūs? Ar koncertai užsienio džiazo festivaliuose padėjo išplėsti klausytojų ratą?
AG Klausytojai priprato prie mūsų (šypsosi). Juk vieniems patinka praustis po šiltu vandeniu, kiti negali pradėti dienos be ledinio dušo. Mes tiesiog surinkome pastaruosius, kontrastų ir ekstremalaus skambesio pasiilgusius, o tokių visada buvo ir bus. Sulig kiekvienu koncertu ar vakarėlyje išgirstu įrašu šis ratas plečiasi, ypač, kai viską darai nuoširdžiai.
PV Sutinku dėl klausytojų, visų pirma dėl to, jog užaugo nauja atviresnių gerbėjų karta, o ir bendri amžiaus rėmai gerokai prasiplėtė. Tekdavo dažnai išgirsti, kad žmonės nemėgsta džiazo, bet mūsų kuriama muzika jiems priimtina. Manau, kad pastaraisiais metais kažkiek hipsterių nubyrėjo ir į džiazo rinką. Galbūt drąsu sakyti, bet mes tirpdome ribas tarp senų džiazo vilkų ir alternatyvos. Tai Vilniaus scenai, manau, geras ženklas.
Nuotrauka – Šaruko Joneikio ©
Lygindamas „Youtube“ vieną seniausių įrašų „Finger Bang“, įrašytą Kaune 2012 metais, ir naujausią klipą „Forro“, girdžiu akivaizdų virsmą iš free jazz skambesių link savotiško electro free jazz. Ar šis pokytis natūralus, ar tai link elektronikos judančių bendrų muzikos pasaulio tendencijų rezultatas?
AG Pokytis buvo natūralus. Visų pirma dėl to, jog esame maksimalistai. Keičiantis rinkai ir elektroniniams instrumentams tampant vis labiau prieinamiems ir panaudojamiems, noras praplėsti akustinį skambesį atėjo savaime. Akivaizdu, kad tendencijų ir aplinkos poveikio ignoruoti negalime – tačiau visada lengviau sulaužyti taisykles, kai jas žinai (šypsosi).
PV Pritariu Adui. Pokytis natūralus, kadangi visą laiką mėgome elektroninę muziką.
Spalio mėnesį koncertavote Kinijoje, „Oct Loft“ džiazo festivalyje Šendžene. Ar pavyko pastebėti skirtumų tarp Europos ir Azijos klausytojų? Koks jūsų klausytojas Kinijoje?
AG Die hard fan! (juokiasi). Pagrindinis skirtumas tarp Europos ir Azijos klausytojų tas, kad pastarieji yra neįprastai imlūs naujai muzikai ir įdėmiai klausė mūsų iki paskutinės natos. Apskritai festivalyje mus pasitiko kaip žvaigždes: koncerte dalyvavo bemaž 500 klausytojų, kuriems po renginio dar gana ilgai dalijome autografus bei fotografavomės. Be to, pardavėme visus atsivežtus CD ir vinilines plokšteles.
PV Dalyvavo daug jaunų, žingeidžių žmonių ir atrodė, jog tai, ką mes atliekame, jiems nuoširdžiai patinka. Sunku įvertinti sprendžiant iš kelių koncertų, tačiau susidarė bendras įspūdis, jog mūsų kuriama muzika gana tiksliai pataikė į šiuo metu Kinijoje tvyrančias tendencijas.
Nuotrauka – Tilto namai ©
Kas šiame regione jus sužavėjo? Koks buvo pirmas įspūdis, išvykus iš oro uosto teritorijos?
AG Teko pratintis prie nelabai gero oro, nors dauguma miesto erdvių buvo apsodintos augmenija. Įspūdį paliko pastatų dydis ir jų tankis, taip pat nuolat tvyrantis rūkas. Teko ragauti gatvės maisto, bet buvo šiek tiek nejauku jo iškart per daug prisiragauti – laukė dar trys koncertai ir norėjome išvengti problemų.
PV Gatvės maisto ragavome, ir jis labai patiko, gal tik Adui nelabai (šypsosi). Šendženas paliko gerą įspūdį: viskas aplink buvo švaru ir nuolat supo mandagūs žmonės. Įdomus faktas, jog gyvenome loftų rajone, kuris savotiškai toks pat kaip ir Europoje, pilnas kultūros ir gero maisto.
Kokias azijiečių savybes įvardytumėte kaip tas, kurių pasigendate Europoje po gastrolių?
AG Nuolankumas.
PV Europoje pernelyg nieko nepasigendu. Kinijoje mus supo tokie patys žmonės kaip ir čia. Visgi, jų nuoširdus svetingumas tikrai paperka.
Nuotrauka – Tilto namai ©
Kokie jūsų Naujųjų metų pažadai sau ir klausytojams? Kiek renginių Europoje ir už jos ribų jau esate numatę 2018 metais? Ar gastrolės Kinijoje suteikė įkvėpimo trečiam grupės albumui?
AG Pažadame sukurti naują hitą (šypsosi). Jei rimtai, esame numatę renginių Olandijoje, Slovėnijoje, o metams įsibėgėjus ir vėl Kinijoje, tad nusimato nemažai gastrolių. Paskutinė kelionė suteikė daug įkvėpimo ir tikėjimo bei pasitikėjimo savimi. Visa tai tik parodo, kad reikia svajoti ir svajonėms vieną dieną lemta išsipildyti, jei tik atkakliai to sieki. Noras groti stiprus kaip visada, o su tokiu gerbėjų palaikymu galėsime skirti maksimalų laiką muzikai.
PV Pažadame nepritrūkti energijos koncertų metu. Kadangi esame prasti strategai (šypsosi), tad pažadėti ką nors konkretesnio dėl trečio albumo sunku. Bet kuriuo atveju, galvoje nuolat kažkas dėliojasi.
Neseniai grįžome iš Minsko, o artimiausias koncertas Vilniuje įvyks tarp švenčių, gruodžio 27 dieną, Turguje. Po Naujųjų metų iškart koncertuosime Olandijoje, didžiausiame Europos showcase festivalyje „Eurosonic“, kur šiemet būsime vieninteliai muzikantai iš Lietuvos. Vasario pradžioje laukia išvyka į Slovėniją, festivalį „Ment Ljubjana“. Sulaukus pavasario, lipdysime naują medžiagą ir koncertuosime kartu su olandais Tommy Moustache Roterdame. Vėliau, kaip minėjo Adas, planuojame sugrįžti į Kiniją, bet kol kas nieko konkretaus pasakyti negalime.
Dėkoju už pokalbį, kuo geriausi linkėjimai!
