Sparčiai besivystančios technologijos, dirbtinio intelekto įrankių atvėrimas visuomenei bei kitų skaitmeninių platformų įrankių įvairovė pamažu keičia mūsų darbo, mokymosi ir bendravimo įpročius, daro didelę įtaką globaliems socialiniams procesams, meno raidai. 2020 m. prasidėjusi pasaulinė pandemija ne tik paspartino skaitmeninių technologijų vystymą, bet ir pakvietė net ir mažiausiai besidominčius žmones vis dažniau naudotis technologiniais sprendimais, kad pagerinti savo darbo ir laisvalaikio kokybę.
Nuotraukos – Dainiaus Putino ©
Scenos menams būdingas atvirumas įvairioms raiškos formoms jau prieš pandemiją lėmė skaitmeninių įrankių integravimą įvairiuose kūriniuose, tačiau apribojimai gyvai susitikti su savo žiūrovais ir kolegomis, pakoregavo tiek lokalius, tiek globalius scenos menų lauko procesus: pasiūlė naujas kūrybines priemones, hibridines dalyvavimo renginiuose formas, naujus tarptautinio bendradarbiavimo formatus. Išryškėjo ir aiškūs įgūdžių bei žinių poreikiai, pvz., greitai tapo aišku, kad scenoje rodomas spektaklis, nufilmuotas viena kamera, nebus toks įtraukus žiūrovui, o menininkas, besinaudojantis skaitmeniniais įrankiais, turi pergalvoti kūrinio dramaturgiją taip, kad ji atitiktų naudojamo įrankio specifiką.
Tarptautinis projektas menininkų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti
Lietuvos šokio informacijos centras kartu su užsienio partneriais 2 metus vykdė tarptautinį projektą „Digital Leap“, kurio tikslas buvo suteikti šiuolaikinio šokio ir cirko profesionalams galimybę gilinti skaitmeninių įrankių, virtualių platformų pažinimą ir pritaikymą scenos menuose. Projekto metu buvo organizuojami mokymai keturiose Europos šalyse, juose dalyvavo dešimt Lietuvos šiuolaikinio šokio ir cirko menininkų (Greta Grinevičiūtė, Džiugas Kunsmanas, Goda Žukauskaitė, Viktorija Ambrazaitė, Aino Mäkipää, Eglė Ukanytė, Eglė Nešukaitytė, Konstantin Kosovec, Laurynas Žakevičius, Denisas Kolomyckis).
Įsitraukimas į projekto veiklas suteikė galimybę menininkams iš Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Čekijos susipažinti vieniems su kitais, įgyti daugiau žinių apie įvairius meninius projektus, kuriuose yra naudojamos skaitmeninės technologijos, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kartu su kūrybinių industrijų atstovais, vystyti ateities projektus ir partnerystes. Mokymuose Ispanijoje dalyvavusi šokėja Eglė Ukanytė pasakoja apie savo patirtis projekte: „buvo ypač naudinga dalintis menine patirtimi su tokiais pat kuriančiais ir technologijomis besidominčiais menininkais. Projektas suteikė galimybę megzti bendradarbiavimą su kolegomis iš užsienio šalių, su kai kuriais kūrėjais iki dabar palaikome ryšį. Pasibaigus mokymams norėjau daugiau gilintis į dar pakankamai naują artTech sritį, sužinoti apie technologijas ir jų santykį su mūsų kūnu. Grįžusi į Lietuvą toliau vysčiau asmeninius projektus, susijusius su skaitmeninėmis medijomis, ir, praėjus pusmečiui nuo „Digital Leap“, organizavau atviras kūrybines judesio dirbtuves ,,Exploring the Digital Body trough Contemporary Dance“ Vilniuje bei pradėjau kurti naują meninį darbą.
Nuotrauka – i.vo photography © Eglė Ukanytė
Mokomoji medžiaga scenos menų profesionalams: Cookbooks
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra rengiama daug kultūros srities specialistų, tačiau baigus studijas ne vienam sunku įsitvirtinti, atrasti unikalią veiklos kryptį. Iššūkių kelia finansavimo, komandos narių (pvz. jaunieji menininkai dažnai neturi vadybininkų) stoka, nepakankamas lauko pažinimas ir profesinių ryšių trūkumas. Tačiau skaitmeninės technologijos gali šiuos iššūkius palengvinti: atviros dirbtinio intelekto platformos gali padėti parašyti elektroninį laišką ar paraišką tvarkingu profesiniu tonu; socialiniai tinklai ir kitos socialinės platformos suteikia dideles galimybes pristatyti savo veiklą ir pasiekti kitus menininkus, auditoriją; tam tikrų technologijų integravimas kūryboje gali padėti sukurti autentišką meno kūrinį.
Siekdamas didinti skaitmeninių technologijų prieinamumą scenos menų atstovams, Lietuvos šokio informacijos centras kartu su užsienio partneriais pristatė keturis mokomuosius elektroninius leidinius „Cookbooks“, kuriuose nagrinėjamos skirtingos technologijos bei jų kuriamos galimybės menininkams, prodiuseriams, kitiems specialistams. Keturi leidiniai analizuoja keturias pagrindines temas: viešinimas, skaitmeninė kūryba, kūrybos platinimas, auditorijos įtraukimas. „Cookbooks“ aprašoma: kaip ieškoti rezidencijų, ko tikėtis dalyvaujant tarptautinėse scenos menų mugėse, kaip karjeros pradžioje formuoti kūrybinę komandą, kaip kurti skaitmeninėmis technologijomis grįstus darbus ir kaip atsirinkti jiems tinkamiausius technologinius sprendimus, kuo skiriasi išplėstinės realybės (XR) tipai (VR, AR, MR) ir kokių resursų jie reikalauja, kaip savo veikloje įveiklinti dirbtinį intelektą ir kaip sukurti savo kaip menininko ar kūrėjo prekės ženklą socialinių tinklų pagalba.
„Cookbooks“ leidiniai pirmiausia yra skirti scenos menų profesionalams, tačiau gali būti naudingi visiems, besidomintiems scenos menų ir šiuolaikinių technologijų klausimais. Savarankiškas „Cookbooks“ elektroninių leidinių nagrinėjimas gali padėti geriau susipažinti su šiuo metu scenos menų lauke naudojamomis technologijomis bei tapti puikiu pagrindu naujų kūrybinių projektų vystymui.
