Nuotraukos – Collection Christophel – Bernard Prim © Kadrai iš filmo „Mama ir kekšė“
Pavasariškame „Skalvijos“ kino centro repertuare – prancūzų 8-ojo dešimtmečio kartos portretas režisieriaus Jeano Eustache filme „Mama ir kekšė“ („La maman et la putain“). 1973 m. Kanų kino festivalio pagrindinio prizo laimėtojas bus rodomas balandžio 21 ir 28 d.
Pagrindinis veikėjas – nei pinigų, nei darbo neturintis diletantas Aleksandras, kurio gyvenimas sukasi aplink tris moteris: tebemyli Gilberte, gyvena pas Marie, o trečią – Veroniką – nori suvilioti. Veiksmo filme nedaug, jis kupinas monologų ir dialogų apie meilę ir seksą, meną, gyvenimą. Per juos skleidžiasi filmo veikėjų kasdienybė, persmelkta nuobodulio ir beprasmybės. Aleksandras nevengia pasišaipyti iš feministinio judėjimo ar 1968-ųjų įvykių.
Eustache (1938–1981) kūrinį galima pavadinti 8-ojo dešimtmečio prancūzų kartos portretu: toli nuo Godardo, Rohmero improvizacijų ar Truffaut optimizmo, juosta realistiškai atspindi 1973-ųjų Prancūziją, kai šalį ištiko ekonominė krizė, seksualinės temos vis dar buvo tabu, o kolektyvinėje sąmonėje augo nusivylimas supratus, kad po 1968-ųjų visuomenė nepasikeitė.
Filme vaidmenis sukūrė garsių aktorių kolektyvas. Aleksandrą filme suvaidino aktorius Jeanas Pierre’as Leaud’as. Filmas paremtas režisieriaus Jeano Eustache ir iki tol kine niekada nevaidinusios studentės Francoise Lebrun santykiais. Pagal pastarąją sukurtas Gilberte vaidmuo, ją vaidina aktorė Isabelle Weingarten. Pati Lebrun filme vaidina lenkę seselę vardu Veronika. Anot režisieriaus, jei Leaud’as ir Lebrun nebūtų sutikę filmuotis, filmo jis būtų nekūręs.
„Tai vienintelis mano filmas, kurio nekenčiu. Per jį kaskart susiduriu su dabartiniu savimi“, – teigė režisierius.
Pasiskolinęs pinigų Eustache per tris mėnesius parašė 300 puslapių scenarijų ir sukūrė 3,5 valandos trukmės juostą. Pasižiūrėjus filmą gali pasirodyti, kad 1972-ųjų metų birželį-liepą vykusiuose filmavimuose aktoriams buvo suteikta daug laisvės, leidžiama improvizuoti, tačiau iš tikrųjų visi filmo dialogai buvo parašyti, aktoriai turėjo juos išmokti atmintinai. J. P. Leaud’as tam skyrė tris mėnesius.
Filmas „Mama ir kekšė“ tapo sėkmingiausiu filmu trumpoje šio režisieriaus karjeroje ir yra laikomas paskutiniu prancūzų Naujosios bangos kūriniu. Vis dėlto, iš pradžių jis nebuvo vieningai sutiktas. Per premjerą Kanuose – festivalio žiuri komisijai tais metais vadovavo aktorė Ingrid Bergman – dėl provokuojančių filmo dialogų kilo skandalas. Režisierius buvo apkaltintas amoralumu, o filmas vadintas „tautos įžeidimu“ („Le Figaro“).
Iki šiandienos juostos gerbėjų klubas labai platus, tarp jų – ir būrys kino kūrėjų: nuo Wimo Wenderso iki Michaelio Haneke, nuo Jane Campion iki Claire Denis, nuo Jimo Jarmuscho iki Jacques Audiard.
2022 m. restauruota juosta „Mama ir kekšė“ „Skalvijoje“ bus rodoma du sekmadienius iš eilės – balandžio 21 d. ir 28 d. Filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė ir „Skalvijos“ kino centro programų vadovė Eglė Maceinaitė.
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Filmus pristato kino kritikai, autorinius filmų plakatus kuria dizaineriai.
