Išbalusios moters įvaizdis, kaip bepažiūrėtume, madoje egzistuoja jau seniai – juk dar aštuonioliktame amžiuje, rokoko laikotarpiu grožio etalonas buvo balta pudra veidui. Nes kurgi pamatysi aristokratę, vaikštinėjančią lauke po kaitinančia saule – laukas priklausė juodadarbiams tarnams, kai kur kitur – vergams.
Šiandien standartai keičiasi, dievinamas lieknas, saulės ir vėjo nugairintas kūnas, natūralus ar dirbtinai soliariume įgytas įdegis. Rodos, snieguolėms atėjo pats laikas susigriebti ir bent kiek patamsėti, tačiau popieriaus baltumo kūno kultas vis dar išlieka aktualus, džiugindamas kremų nuo saulės gamintojus ir liūdindamas soliariumų savininkus. Juk yra ir tokių, kurios degintųsi nesideginusios, bet įdegis prie odos „nelimpa“. Beje, norėdamos paryškinti savo blyškumą, snaigės apsirengia baltai baltai ir tyliai ištirpsta šviesiuose interjeruose ar, atėjus žiemai, susilieja su pirmuoju, dar lengvu ir pūkiniu sniegu.