Nuotraukos – Dance.Lt archyvo ©
Kodėl mes šokame? Vargu ar rasime žmonių bendruomenę, kurioje nebūtų muzikos, ritmo ir šokio. Dar visai maži vaikai, ir nepamokyti, išgirdę muziką ima ploti ar trypčioti. Suaugę taip pat, mėgaudamiesi gera muzika, nejučia ima siūbuoti, niūniuoti ar mušti ritmą. Šokio judesiu mes kalbame: galime išreikšti ir laimę, entuziazmą, užsidegimą, ir liūdesį, įtampą ar pyktį.
Kai kurie muzika ir šokiu mėgaujasi vieni, bet tikriausiai neatsiras prieštaraujančių, kad muzika, o ypač šokis yra puikus būdas pradėti ar paįvairinti tarpusavio bendravimą. Gera muzika ir geras šokis yra puikūs socialiniai klijai. Bet tai dar ne viskas. Šokis naudingas tiek fizinei, tiek psichinei mūsų sveikatai. Ir tai įrodė įvairūs tyrėjai.
Norite būti laimingesni ir sveikesni? Šokite!
Örebro universitete buvo atliktas tyrimas (Anna Duberg, 2016), kuriame dalyvavo grupė paauglių, patiriančių nerimo priepuolius, sergančių depresija ar išgyvenančių ilgalaikį stresą, kai kuriems pasireikšdavo psichosomatiniai simptomai, tokie kaip kaklo ar nugaros skausmai. Tyrimo metu pusė šios grupės paauglių porą kartų per savaitę lankė šokių pamokas, kiti tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą. Po dviejų metų tiriamieji buvo apklausiami ir paaiškėjo, jog tie, kurie lankė šokių pamokas, ne tik atsikratė psichosomatinių simptomų, bet ir jautėsi daug laimingesni, save ir įvairias gyvenimo aplinkybes vertino pozityviau ir palankiau. Tai tik vienas iš daugybės tyrimų, įrodančių, kad šokis pagerina žmonių psichologinę būklę. Tačiau šokis naudingas ne tik mūsų psichologinei būklei, bet ir gerina protinę veiklą.
Pavyzdžiui, 2003 metai paskelbto tyrimo (Joe Verghese ir kiti) rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šokis ne tik suteikia laimę ar pasitenkinimą, bet yra ir puiki demencijos prevencinė priemonė. Net 21 metus trukęs tyrimas parodė, kad nei viena kita veikla, net kryžiažodžių sprendimas, taip efektyviai neapsaugo nuo senatvinės demencijos, kaip šokis. Nekartą esame girdėję, kad turime treniruoti savo smegenis mokydamiesi kalbų, spręsdami įvairius uždavinius, sportuodami, jei norime kuo ilgiau išlaikyti savo kognityvinius gebėjimus. Tačiau tyrėjai atrado, kad tik šokis net 76 proc. sumažina tikimybę susirgti senatvine demencija.
Kas su mumis vyksta, kai šokame?
Kodėl šokis taip reikšmingai pagerina mūsų psichologinę savijautą ar protinę veiklą? Kodėl paprasta fizinė veikla, sodo darbai ar sportas, neatstoja šokio judesių? Ką šokis ir muzika daro mūsų kūnui, o svarbiausia, mūsų smegenims? Tokius klausimus kėlė psichologas ir šokėjas Peter Lovatt. Su savo komanda apžvelgęs įvairius tyrimus, susijusius su šokio poveikiu žmogui, jis išskyrė tris pagrindines veiklas, vykstančias šokio metu ir keičiančias mūsų smegenis.
Akivaizdžiausia, kad šokis yra fizinė veikla, gerinanti koordinaciją, raumenų tonusą, kraujospūdį ir pan. Judant raumenys atsipalaiduoja ir dienos įtampa, kuri paprastai susikaupia giliausiuose mūsų raumenyse, dingsta. Judesiai, kuriuos atliekame šokdami, stimuliuoja tas smegenų sritis, kurios atsakingos už motoriką. Šokis taip pat yra ir protinė veikla. Šokant, mažų mažiausia, turime pagalvoti apie ritmą, melodiją, pagal kurią šokame, dažnai reikia prisiminti žingsnelius, judesių kombinacijas. Visa tai gerina mūsų atmintį, ugdo atidumą, koncentraciją. Na ir ne mažiau svarbus yra trečias aspektas, šokis – tai ir socialinė veikla. Žmonėms, kuriems sunku pradėti pokalbius su mažiau pažįstamais ar užmegzti naujus santykius, padėti gali šokis. Juk šokant su vienu partneriu, ar grupėje, pamokose ar vakarėliuose, mes pirmiausia bendraujame. Net jei ir nesikalbama šokant, tikėtina, po pamokos ar bendro šokio koncerto metu, kartu šokę nepažįstamieji taps artimesni. Toks malonus, atpalaiduojantis ir laisvinantis bendras patyrimas suvienija, padeda įveikti nedrąsą ir kitus socialinius barjerus.
Kai mes šokame, mūsų smegenyse išsiskiria endorfinai, hormonai, sukeliantys nervinius impulsus, kurių dėka mes atsipalaiduojame, tampame pilni energijos, jaučiamės laimingi, laisvi, jie padeda mums geriau išreikšti savo emocijas, išsikrauti, o dėl to, be abejonės, daromės pozityvesni ir laimingesni. Prisiminkite, šokant endorfinų mūsų smegenyse išsiskiria daugiau, nei atliekant bet kokią kitą fizinę veiklą. Na ir nepamirškime serotonino – laimės hormono, šokant jo taip pat išsiskiria gausiai.
Šokant laimė dvigubėja
Be muzikos, tikriausiai, šokame retai, o šis duetas – muzika ir šokis – laimės padaugina. Be abejo, klausytis geros muzikos yra malonu. Tačiau Kolumbijos universiteto neuromokslininkai atrado (paskelbta Scientific American žurnale, 2008), kad klausant muzikos ir tuo pačiu metu šokant, patiriamas malonumas yra kur kas didesnis. Štai ir nedidelis patarimas, norite labiau mėgautis muzika? Pajauskit ritmą bei melodiją ir… šokite!
Nežinote nuo ko pradėti?
Galite tiesiog pasigarsinti radijo imtuvą ar garso kolonėles ir muzikai užgrojus, pradėkite judėti. Jei norite išmokti tam tikro stiliaus šokį, gal verta paieškoti šokio studijos. O galbūt jus domina šiuolaikinis šokis, įvairios šokio technikos ir improvizacijos galimybės? Tuomet Lietuvos šokio informacijos centras kviečia užsukti į „Dance.lt Summer Intensive“ šokio stovyklą, vykstančią Vilniuje rugpjūčio 16–24 dienomis. Jūsų lauks šokio seminarai ir vakarinė programa, pilną susitikimų, pokalbių, kino vakarų ir gerų emocijų.
