Nuotraukos – Roberto Armono archyvo ©
Menininko Roberto Armono darbuose galima įžvelgti nesibaigiančių kelionių įspūdžius, įkvėpimus, potyrius. Menininkas savo darbų konceptų pasakoti nenori, nes pagrindinis jo noras yra, kad kiekvienas žvelgiantis į jo darbus susikurtų savitą konceptą. Pakalbinome Robertą apie jo kūrybą, keliones ir įkvėpimą bei jo paieškas.
Robertai, esi pristatomas kaip menininkas, keliautojas ir įdomių patirčių ieškotojas. Ar galėtum papasakoti, kaip save atradai mene ir kas tave jame sudomino? Kiek laiko jau dirbi šioje srityje?
Visiškai teisingai. Manau, kad kelionės yra vienas didžiausių įkvėpimų, keliaudamas įgauni daug naujų žinių ir pamatai daug naujų, dar nematytų vaizdų, kurie sužadina vaizduotę. Skirti daugiau dėmesio piešimui ir žiūrėti į meną pradėjau turbūt prieš kokius 7-erius metus. Sudomino tai, kad mene, piešime, tapyboje nėra ribų. Kad gali tobulėti visą savo gyvenimą ir tai niekuomet nesibaigs. Tačiau taip pat reikia laiko ir kantrybės. Kantrybės aš neturiu, bet tai labai geras metodas jai ugdyti ir nesinervinti, jei kažkas nesigauna, o tai, kas nesigauna, yra pataisoma.
Sieti savo gyvenimą su menu daugeliui atrodo gana rizikinga ir dažnai žmonės atsisako šios svajonės dėl aplinkinių neigiamos nuomonės. Kas tau buvo sunkiausia, kuomet nusprendei sieti gyvenimą su menu? Kokių nuomonių teko išgirsti?
Iš tiesų draugai ir artimieji labai palaikė nuo pat pradžių, kai pradėjau piešti. Man jų nuomonė visada svarbiausia, o ir šiaip mėgstu konstruktyvią kritiką. Protingus patarimus visada stengiuosi priimti ir pritaikyti sekančiuose darbuose. Dažnai žmonių neigiama nuomonė susidaro arba neigiama nuomonę sudaro tai, kaip plačiai galima pritaikyti meną šiuolaikinėje visuomenėje.
Ar nuo pat mažens domėjaisi menu, ar jis tapo aktualiu tik vėliau?
Aišku, piešdavau ir mokykloje ant sąsiuvinių kraštų. Buvo metas, kai ir grafičiai buvo mano gyvenimo dalis, kas labai atsispindi mano stiliuje. Bet kad su tuo norečiau sieti savo gyvenimą ir tikslingai ties tuo dirbti, supratau tik prieš 6–7 metus.
Koks buvo tavo pirmasis darbas? Kokias technikas naudoji?
Labai sunku pasakyti ar nuspręsti, kas išvis buvo mano pirmas darbas. Piešimas yra labiau vienas ilgas tobulėjimo procesas, prasidedantis dar vaikystėje. Šiuo metu daugiausia piešiu akriliniais dažais ant drobės. Ne per seniausiai dirbau su „Sneaker spot“, paišiau ant sportbačių. Taip pat naudojuosi ir piešimo planšete. Stengiuosi išbandyti įvairiausias technikas.
Tavo darbuose dažnai yra vaizduojami konceptualūs, abstraktūs žmonių portretai. Ką tau svarbiausia perteikti savo kūryboje?
Aš nelabai mėgstu pasakoti apie tai, ką jiems turėtų sakyti vienas ar kitas mano paveikslas. Paveikslą tu turi jausti ir jam suteikti savo reikšmę. Mano tikslas nėra suteikti žmonėms paveikslo paaiškinimą, paaiškinimą jie turi susikurti patys.
Esi keliavęs po Indiją, praleidai ten nemažai laiko. Kodėl pasirinkai šią šalį kaip kūrybos, kelionių, įkvėpimo vietą?
Indija… Tai iš tiesų buvo labai geras pasirinkimas. Indijoje viskas daug papraščiau, žmonės paprastesni. Visi džiaugiasi mažais dalykais, prieš lietų pakyla vėjas ir vaikai leidžia aitvarus, kuriuos pasigamina iš šiukšlių maišų, kai pradeda lyti visi bėga į lauką ir žaidžia su vandeniu, nors jų namas iki kelių patvinęs. Indija man suteikė spalvas. Visada piešdamas mėgdavau spalvas, bet tada supratau daug naudingų dalykų, kaip galima jas derinti ir kaip veikia spalvų derinimas.
Kuris darbas tau yra įsimintiniausias, o kuris pareikalavo daugiausia laiko?
Iš tiesų tai lofto feste dariau savo didžiausią sieną. Sakyčiau, kad tai buvo sunkiausias kol kas darytas darbas, kadangi piešiau ir kai buvo tamsu, ir kai lijo. Taip pat darbas buvo atliktas pradžioje nenusipiešus linijų, o iš akies, kas taip pat nebuvo pati lengviausia dalis. Bet kuo sunkiau dirbi, tuo vėliau būna smagiau žiūrėti į rezultatą ir prisiminti procesą.
Tavo darbuose galima įžvelgti ir gatvės meno simbolikos. Kuo tave žavi ši meno sritis? Kodėl, tavo manymu, ji sukelia tiek diskusijų?
Kaip ir kiekvienoje meno srityje, gatvės mene taip pat yra be proto daug rūšių: galima aptikti visiškai tobulų stilių ir estetiškų meno kūrinių, kurie tiesiog yra visiems prieinami ir kelia geras emocijas. Grafičiai daug kam yra labai nepriimtini. Mane ši sritis labai domina, nes neleidžia miestams būti monotoniškiems, ir taip pat dėl to, jog tai yra labai greitai atliekamas menas.
Ar planuoji savo darbų pristatymą Lietuvoje ir užsienyje?
Tikrai planuoju artimiausiu metu pristatyti savo darbus. Visų pirma norėčiau juos pristatyti Lietuvos publikai, o vėliau jau bus galima galvoti ir apie užsienį. Išvykti ten, aišku, traukia, bet nėra taip paprasta pradėti dirbti rinkoje, kurioje yra gana sunku įsisukti. Bet kaip minėjau – menas reikalauja laiko.
Koks yra tavo darbų procesas? Nuo ko viskas prasideda?
Visų pirma mano darbas prasideda nuo eskizo. Pieštuku nusipiešiu ant drobės tai, ką norėčiau matyti ir suteikiu spalvas. Drobės paišymas užtrunka apie savaitę, o kartais ir ilgiau. Naudojant daug spalvų reikia laiko jas suderinti.
Ar manai, kad menas gali padaryti įtaką bet kokiam socialinių pokyčių tipui? Ar tai gali tapti tam tikra sritimi, reprezentuojančia aktualijas ir galinčia pakeisti žmonių nuomonę?
Iškart į galvą šauna vienas pavyzdys – Banksy. Manau, žmonėms žinantiems šį vardą tai ir yra atsakymas į šį klausimą, bet esu įsitikinęs, kad menas gali atskleisti dabartines aktualijas, jas apžvelgti iš visokiausių pusių ir suformuoti nuomonę. Menas yra labai iškalbus ir kartais parodžius tai, ko žmonės nenori matyti, jie pradeda mąstyti plačiau.
Ko galime tikėtis tavo kūryboje ateityje?
Iš tiesų sunku numatyti, kas manęs laukia toliau. Toliau dirbsiu ties drobėmis. Tikiuosi, kad turėsite daugiau progų pamatyti mano meną ant pastatų. Iš galvos vis neiškrenta ir mintys apie drabužių ženklo įkūrimą, bet dar per anksti apie tai šnekėti.
