Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. Spalio 25 d., trečiadienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydės spalio 26–27 d. vyksianti mokslinė konferencija.
Peteris Dankertsas de Rij (1605–1661). Princo Jono Kazimiero Vazos portretas. 1640. Medis, aliejus. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Mindaugo Kaminsko nuotrauka ©
Paroda ir konferencija kviečia į žymiuosius Gedimino laiškus pažvelgti kaip kultūrinį raktą, atvėrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes kitų šalių amatininkams ir kūrėjams. Atvykėliai iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ir kitų šalių įvairiais laikotarpiais prisidėjo prie Lietuvos vizualinės kultūros formavimosi, o Vilniuje vietos ir užsienio idėjų bei patirčių jungtys tapo ypač ryškios ir savitos.
„Vilniaus 700-oji sukaktis atveria būtinybę mąstyti ir kalbėtis apie Vilnių kaip įkvėpimo erdvę, kurioje ir kurią kūrė Lietuvos ir kitų Europos šalių architektai, dailininkai, amatininkai, akademikai. Džiaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia ne tik pamatyti Vilniaus įkvėptą kūrybinį palikimą, bet ir apie jį diskutuoti tarptautinėje konferencijoje“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Esu tikra, kad ne vienam lankytojui ši paroda taps tikra staigmena, nes ją rengdama ne kartą stebėjosi ir kuratorių komanda. Daugybė pačių įvairiausių objektų, nuo nago dydžio monetų iki kelis šimtus kilogramų sveriančio varpo, slepia neįtikėtinas jas kūrusiųjų istorijas, priverčiančias net į gerai pažįstamus artefaktus pažvelgti naujai. Ir šios istorijos šiandien neskambėtų, jei Vilnius nuo seno nebūtų svetingas laisviems talentingiems žmonėms. Simboliška ir teisinga, kad parodą lydinčioje konferencijoje apie Lietuvos sostinę kalbės ne tik mūsų, bet ir svečių šalių mokslininkai“, – pasakoja LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.
Zacharijus Šneideris (XVII a.). Jonušo Radvilos Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai dovanota krikštykla. Apie XVII a. I p. Sidabras, auksas. Lietuvos nacionalinis muziejus ©
XVI a. – XIX a. pirmos pusės užsieniečių nuopelnai Vilniaus kultūrai: meno kūriniai ir pristabdyta rusifikacija
Vilnius visuomet traukė užsienio pirklius, amatininkus ir menininkus. Valdovo dvaro auksakaliai ir Vilniaus monetų kalyklos meistrai, didikų rūmuose ir jų funduotose bažnyčiose dirbę tapytojai, architektai bei skulptoriai, į draugijas susibūrę kūrėjai ir Vilniaus universiteto profesoriai kartu su vietiniais vilniečiais kūrė Lietuvos sostinę. Su jų vardais ir nuopelnais miesto kultūrai parodoje supažindins daugiau nei 130 XVI a. – XIX a. pirmos pusės eksponatų.
„Dažnai girdime, kad Vilnius nuo seniausių laikų iki šių dienų yra tolerantiškas ir daugiatautis, tačiau kur kas rečiau stabtelime ir susimąstome, kas buvo tie žmonės, kokios jų istorijos, ką jie paliko miestui. Ši paroda – puiki galimybė susitikti su kartais vis dar „svetimais“ mūsų kultūros istorijoje laikomais užsienio kraštų kūrėjais ir pasvarstyti, gal metas pradėti juos laikyti „savais“?“, – svarsto parodos kuratorės Joana Vitkutė ir Gabija Kasparavičiūtė-Kaminskienė.
Džovanis Marija Padovanas (apie 1493–1574). Bona Sforca. 1532. Bronza, liejyba. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Antano Lukšėno nuotrauka ©
Džovanis Marija Padovanas (apie 1493–1574). Bona Sforca. 1532. Bronza, liejyba. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Antano Lukšėno nuotrauka ©
Dar XV a. pabaigoje iš Lenkijos bei Vokietijos į miestą atvykusi talentingų auksakalių grupė įkūrė pirmąjį mieste Vilniaus auksakalių cechą. Ne vienas patyręs meistras į sostinę atvyko ir asmeniškai pakviestas Lietuvos didžiojo kunigaikščio. Paskutiniųjų Jogailaičių laikais Vilniuje dažnai skambėjo itališki vardai, tokie kaip Džovanis Marija Padovanas (Giovanni Maria Padovano), Petras Platina (Pietro Platina), Rokas Markonis (Rocco Marconi) ir kiti.
Valdovo aplinkos madas ir jas kūrusius meistrus perimdavo ir diduomenė. Ilgainiui didikai patys pradėjo kviestis užsieniečius ir patikėti jiems savo norus. Pavyzdžiui, Pacai ar Sapiegos taip suformavo savitą, naują ir originalų meninį skonį, atsiskleidusį XVII a. barokiniuose miesto ir užmiesčio rūmuose, bažnyčiose bei vienuolynų kompleksuose.
XVIII a. pradžioje į daugiatautį Vilnių įsiliejo Silezijos, Varmės, Bavarijos, Karaliaučiaus krašto meistrai.
Jonas Rustemas (1762–1835). Autoportretas su fesu. XIX a. I p. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Antano Lukšėno nuotrauka ©
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, o Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, šalis vėl išgyveno sunkų egzistencinį laikotarpį. Jo šviesuliu tapo Vilniaus universitetas, stipriai veikęs miesto kultūrinę aplinką. Atsakingų ir toliaregiškų universitetą kūrusių žmonių dėka kuriam laikui atitolinta krašto rusifikacija, puoselėta europietiška mokslinė kultūra.
Mokslinėje konferencijoje – nuo Valdovų rūmų meistrų iki XIX a. gitaristo
Parodą „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“ lydės dviejų dienų tarptautinė mokslinė konferencija. Spalio 26–27 d. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje bus diskutuojama apie kūrėjų integracijos, jų paveldo problemas Vilniuje bei užsienyje.
Lietuvių ir anglų kalbomis vyksiančią konferenciją sudarys 3 sesijos: „Vilniuje kūrę svetimšaliai“, „Vilniečiai, kūrę svetur“, „Sava versus svetima: svetimšalių paveldo ir integracijos dilemos“.
Jonas Delamarsas (m. apie 1690). Merkinės rotušės varpas (fragmentas). 1670. Alytaus kraštotyros muziejus (deponuota Merkinės krašto muziejui). Gintarės Grigėnaitės nuotrauka ©
Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos meno ir mokslo institucijų aptars Valdovų rūmų meistrų asmenybes, didikų mecenatystes, Vilniuje kūrusių menininkų veiklą, kultūrinius ryšius ir jų įtakas. Bus prisiminti daktaras Jonas Basanavičius, XIX a. vidurio gitaristas Markas Konradas Sokolovskis, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, Vilniaus botanikas Jakubas Movšovičius ir kiti Vilniaus kūrėjai.
Konferencijos organizacinis komitetas: dr. Algė Andriulytė, dr. Aistė Bimbirytė, dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė, dr. Aistė Paliušytė-Lugovojienė, dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
Jonas Ungefugtas (m. 1744). Šv. Agota. 1739. Medis. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (skulptūra iš Šv. Kotrynos bažnyčios). Antano Lukšėno nuotrauka ©
Paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma spalio 25 d., 18 val., veiks iki 2024 m. balandžio 21 d.
Parodos kuratorės: dr. Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiūtė-Kaminskienė, Joana Vitkutė
Parodos koordinatorė Karolina Kupstaitė
Mokslinės konsultantės: dr. Rūta Birutė Vitkauskienė, dr. Aistė Paliušytė-Lugojovienė, dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė
Parodos architektūra: MOA
Parodos dizainas Jonė Miškinytė
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Juozapas Saundersas (1773–1845). Iliustracija arabų pasakų knygai „Tūkstantis ir viena naktis“. 1841. Popierius, vario ražinys. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Skenavo Irena Aleksienė ©
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Palangos gintaro muziejus, Laikrodžių muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Žemaičių muziejus „Alka“, Bažnytinio paveldo muziejus, Merkinės krašto muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, dr. Kristina Sabaliauskaitė, kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł).
