Nuotraukos – „Tartle“ archyvo ©
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rugsėjo 9 d. atidaroma nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Meno pažinimo centras nuolat skatina lankytojus mene ieškoti istorijos, tad naujausia ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas.
Ketvirtojoje „Tartle“ parodoje bus pristatomas bene mažiausiai iki šiol viešintas 1945–1990 m. Lietuvos dailės istorijos etapas. Šis laikotarpis išsiskiria menininkų bandymais prisitaikyti ar apeiti sovietų valdžios dailei keliamus reikalavimus.
„Noras atsigręžti į Lietuvos dailę sovietų okupacijos laikotarpiu kilo natūraliai, nes jau esame surengę parodas apie XIX a. ir tarpukario dailę. Ekspozicijoje pasakojama apie sovietinę priespaudą, konformistinį ar maištingą atsaką į ją, gilinamasi tiek į mikroistorijas, tiek į platesnius reiškinius. Norime atskleisti, kad šio laikotarpio menas – ne tik kolūkiai ar bažnyčios be kryžių, bet ir tarpukario dailės mokyklos tąsa kartu bandant perimti ir vakarietiškas madas“, – teigia „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.
Jurgita Semenauskienė
Rolandas Valiūnas
Meno pažinimo centro įkūrėjas kolekcininkas Rolandas Valiūnas taip pat pažymi istorinės atminties svarbą. „Kai kurios kartos šį periodą matė ir net išgyveno, bet nepriklausomybės laikotarpio žmonėms, ypač jaunimui, tai tarsi nepažinta žemė. Žvilgsnis per meno prizmę leidžia naujai įvertinti išgyventą priespaudos etapą. Tapybos, skulptūros, grafikos ir stiklo kūriniais parodoje apžvelgiama ne tik estetinė dailės pusė, bet ir Lietuvai sudėtingo laikotarpio kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumai. Tiesa, parodos akcentas nėra tik sovietmetis ir su juo susiję kūrybinės laisvės ribojimai. Ekspozicijos naratyvas atskleidžia ir tai, kas nutiko į Vakarus pasitraukusiems Lietuvos dailininkams ir jų kūrybai“, – parodą pristato R. Valiūnas.
Parodos ekspozicija suskirstyta į penkis segmentus Pirmiausia lankytojai galės apžvelgti kūrinius iki 1960 m., kuriuose susipina socialistinis turinys ir tautinė forma; antroje dalyje pristatoma politinio atšilimo (XX a. 6–7 deš.) kūryba, kurioje grįžtama prie modernizmo; trečiojoje pasakojama apie konfrontaciją su socialistiniu realizmu 7–10 deš. dailėje; ketvirtoji skirta Lietuvos menininkams išeivijoje, penktoji – litvakų kūrybai.
Parodos kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė iš viso atrinko 80 darbų, kurių autoriai siejami su XX a. antrosios pusės lietuviškosios dailės aukso fondu.
Meno pažinimo centre bus eksponuojami Silvestro Džiaukšto, Vincento Gečo, Antano Gudaičio, Vinco Kisarausko, Leopoldo Surgailio, Stasio Ušinsko, Kazės Zimblytės ir kitų menininkų kūriniai. Išeivijos ir litvakų kūrybą pristato Arbit Blato, Prano Domšaičio, Jokūbo Lipšico, Jono Rimšos, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio darbai.
Registracija į ekskursijas po parodą prasidės š. m. rugsėjo 14 d., paroda veiks iki kitų metų gegužės.
„Tartle“ – Lietuvoje viena didžiausių ir žinomiausių privačių kolekcijų, kurioje kaupiami vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, žemėlapiai, senieji spaudiniai, įvairūs istoriniai artefaktai (seniausieji mena pagonybės laikus). Šiuo metu kolekciją sudaro apie 7 tūkst. objektų, dauguma jų – surinktas po pasaulį išbarstytas ir į Lietuvą grąžintas kultūrinis ir istorinis lituanistinis paveldas. Rinkinius „Tartle“ atveria ir viešina norėdama padaryti kolekciją prieinamą visuomenei. Galerijoje nuo atidarymo 2018 m. jau apsilankė per 11 tūkst. svečių.
