Gal kažkas nustebs, išvydęs interviu su seniausiais hip hop‘o naujokais „Tavo Tėvas”. Vieniems skaitytojams gal pasirodys, jog tai – nauji, nepatyrę reperiai, dainuojantys apie išgertuves. Kiti net bijos pagalvoti, iš ko jie užsidirba duonai. Treti bus nusiteikę kiekviename jų tekste išgirsti keiksmažodžius ar „gyvenimas-nerimas“ rimą. Berašant tokios mintys net išspaudžia šypsnį, nes, deja, tokių galvočių atsiranda. Norėtume pristatyti Marių – „Cheką“ – bei Adomą – „Skelling“, kurie Jums ir papasakos viską atvirai, nuo pat 1999 metų.
Slapyvardžiai:
Marius – Cheka.
Adomas – Skelling.
Asmeninio archyvo nuotraukos.
Profesijos:
Cheka. Pagal dokumentus esu gintaro apdirbimo meistras. Esu „prie meno“, bet ne prie tokio, kurio visi tikėjosi. (Vėliau Marius patikslino, jog buvo ir didžėjus, jei sutarsime, kad muzikos įrašymas iš magnetofono į kasetes – didžėjavimas).
Skelling. Na, o aš pagal specialybę esu multimedijų dizaineris. Ne pagal dokumentus – renginių vedėjas, prodiuseris…
Cheka. Tai čia visi tokie! (Juokiasi.)
Skelling. Tik ne tu.
Pirmoji jūsų kasetė?
Skelling. Man rodos, kad ją pavogiau, nuo to mano repas ir prasidėjo. Kokias 1999 metais, būdamas dar vaikas, „fyrindavau” visai nemažai (juokiasi). Pirmoji kasetė buvo tokios grupės „K5“, kuri buvo „Back Street Boys” atitikmuo, tik su repu. Ir dar, pamenu, buvo „Graffiti“, buvo ir „2pac“, ir nuo tų dviejų kasečių prasidėjo mano karjera. Neturėjau jokio muzikinio skonio, klausydavausi „Sscooter”, išgirdęs repą net ir nesupratau, kodėl žmonės ne dainuoja, o šneka ir kodėl gi tai skamba „kietai”. Pradėjau klausyt ir aš, po kokių metų rašyti ir taip pasinėriau į šią subkultūrą, išbandydamas visus jos elementus – nuo piešimo ant sienų iki breiko šokio. Tik didžėjavimo nebuvo, nebent įvardinsime jį kaip muzikos įrašinėjimą iš magnetofonų į kasetes.
Cheka. Mano mama turėjo taip vadinamą „boomboxą“…
Skelling. „Mmage”.
Cheka. Kažkokiame forume diskutavome apie magnetofonus ir parašiau, ką turiu. Tai „boombox“ bangos pradžioje galėjau jį parduoti už 500 litų, kai jie buvo populiarūs, bet mama neleido… Kasečių nevogiau, tačiau mama turėjo visokių trash metal, death metal įrašų, tai nežinia kokiu būdu, bet ant to jos „metalo“ perrašinėdavau Method Man ir Redman, Limp Bizkit. Pirmas susipažinimas su repo tipo muzika – Limp Bizkit, o viena iš labiausiai įkvepiančių grupių yra Nirvana.
Skelling. Tai tavo vaikystė geresnė, nei mano su „Back Street Boys”. Sunku pripažinti, bet klausiau…
Cheka. Kai atsirado CD diskai, tai, nemeluosiu, turėjau kokius 10 GiGi D’Agostino kompaktų. Rimtai. Ir „Schooterių” klausiau, net koncerte buvau, buvo galima tada mopedą laimėti (juokiasi).
Pirmoji parašyta eilutė?
Skelling. 2000 metų birželio 23 dieną…
Cheka. Tu nesveikas.
Skelling. Gal ir valandą dar prisiminčiau.
Cheka. O mes buvome jau pažįstami?
Skelling. Ne, man buvo 11 metų, o susipažinome kokių 14–os. Buvau stovykloje, jau prieš metus buvau atradęs repą, o užrašytos eilutės – tai pirmosios, vaikiškos ir nelaimingos meilės potyris. Išvažiavo mano svajonių mergaitė, sėdau stovykloje ir tada šoviau per vieną vakarą kokius 12 eilėraščių. Dar visus turiu juos pasilikęs eilėraščius. Tas žmogus pastūmėjo mane kurti ir pakeitė mano kūrybą. Jei to nebūtų buvę, tai nežinau, sėdėčiau dabar rajone ir muščiau žmones (juokiasi).
Cheka. Aš tokias vadinu repo bobom.
Skelling. Bet įsivaizduok, vienas žmogus gali pakeisti visą gyvenimą – ir dar vaikui. Tai pačiais metais pradėjau rašyti apie viską, kas jau artimiau dabartinei kūrybai, nuo tada kaip prasiveržė, taip ir tęsiasi. 2005 metais buvo įrašyta pirmoji daina, pirmasis „gabalas”. Su „Maximos” mikrofonu, begeriant Anykščiuose su pusbroliu. Buvo…
Cheka. Apie meilę.
Skelling. Ne, apie meilę esu parašęs tik du kūrinius…
Monika: ir dvylika eilėraščių?..
Skelling. Ir dvylika eilėraščių (juokiasi). Labai kvailas buvo tekstas – apie kiemą, apie rajoną. Paklausau dabar, jei noriu paraudonuoti. Jei turėsiu vaikų, parodysiu, kaip nereikia daryti.
Cheka. Pati pirma eilutė buvo – „gatvės karys”. Kokiais 2001 metais su kiemo draugu įsirašėme pirmą dainą, taip pat su „Maximos“ mikrofonu, ir po to tą dainą atlikome mokykloje, kai koncertavo MC Mesijus. Tai pati karjeros pradžia ir jam, ir mes grojome toje pačioje scenoje, o mus visi palaikė, nes buvome mažiukai.
Pirmasis kartas scenoje?
Cheka. Tada dar prieš battle (liet. kovą), mokykloje 2003 metais. Drebėjo rankos, kojos, buvome su kelnėm iki kelių ir spalvotais džemperiais „NY”. Labai dažnai atsisakydavau koncertuoti, nes neturėjau gyvos grupės, neimdavau pritariamųjų balsų, kai daug žmonių scenoje, man – „balaganas“. Nesu scenos žmogus ir prie jos pripratau gal tik šiais metais. Aš – studijinis MC: geriau jau ilgai įrašinėsiu kūrinį studijoje, bet atlikti gyvai kitiems noru nedegu.
Skelling. Toje stovykloje, apie kurią kalbėjom anksčiau, buvo talentų pristatymas, ir mano vienas draugas, kuris jau gerai tuomet kalbėjo anglų k., parašė kažkokį tekstą, aš jį surepavau ir dar breiką sušokau (juokiasi), tai buvo 2000–aisiais. O rimtesnis pasirodymas buvo su grupe „Che Geravara” ir Sel vienoje scenoje. Pramogų banke buvo kažkoks vakaras, jame grojo Sel, o mes grojome po jo, tai taip išėjo, jog Sel mus apšildė (juokiasi). Kažkada bandžiau skaičiuoti, kiek kartų esu koncertavęs, tai ties 70 pamečiau skaičių. 2008 metais, savaitgaliais, turėdavau po 2–3 koncertus skirtinguose miestuose. Nuo vaikystės buvau skaitovas ir vesdavau renginius, tai scenos žmogus esu nuo pirmos klasės – mane mokydavo, kaip reikia elgtis, kalbėti, tai tapo man įprasta, o scena yra vieta, kurioje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje.
Pirmas „sulipimas“? Nuo kada ant scenos esate kartu?
Skelling. Atsistojome ant scenos kartu tik praėjusiais metais…
Cheka. Žinai, kas ironiškiausia? Mes nominuoti kaip metų naujokai (juokiasi).
Cheka. Nenutraukėme ryšių nuo vaikystės, juk susibėgdavome kartais išgerti (juokiasi).
Skelling. Bet tai būdavo skirtingos kompanijos, po to atsirado daugiau bendrų draugų.
Cheka. Na, ir muzikos skirtingos klausome. Skelling klauso gyvos muzikos, labiau „menininkas“ – jam patinka jazz, funk, o aš labiau elektroninės, hardcore. Visiškos priešingybės. Tai, beje, irgi buvo viena iš minčių, kodėl turėtume susibėgti ir pabandyti kurti kartu, vienas kitą papildyti.
Kokia jūsų pavadinimo istorija?
Skelling. Pavadinimas gimė, kai rinkau 9 muzikantų „big bandą“. Namie galvojau, koks čia būtų „kietas“ pavadinimas, ir kažkaip sugalvojau – „tavo tėvas”. Pasiūliau muzikantams, bet jiems tai nepasirodė juokinga. Na, žinoma, pavadinimas nelabai tiko, nes grojome jazzfunk su repu, o šis pavadinimas toks… „tvirtas“. Tačiau ilgą laiką turėjau jį galvoje, o kai su Cheka susibėgome, pasiūliau ir tiko.
Cheka. Čia toks juokas. Bet nebūtinai taip reikia į tą reikšmę žiūrėti – „tavo tėvas“ gali ir pamokyti, saugoti.
Skelling. Ir tai neturi jokių sąsajų su dievu.
Pirmosios grupės, kuriose teko būti.
Skelling. Pradėjau groti su grupe „Che Geravara”, tada „Meilės Fontanai”, su kiemo draugu – „Savas Kraujas”.
Cheka. Turėjom su tuo kiemu draugu grupę, bet neilgai, nes jis pradėjo ne repuoti, o prodiusuoti. Likau vienas, eidvau pas jį, įrašinėdavau kelias dainas, kol neatsirado mc battle – iki dabartinės grupės tą ir veikdavau. Buvo labai madinga dalyvauti „MC Battle“ kovose internetu. Gerai sekdavosi, nė karto nelaimėjau (juokiasi). Paskutinėje kovoje prasibroviau iki trečios vietos, bet „gavau“ nuo MC Mesijaus, todėl tai ne taip skaudu, nes žinojau, kas laukia. Kaip ir sakiau, su Skelling esame labai skirtingi.
Skelling. Bet kas blogiausia, abu esame labai neproduktyvūs. Išleidome tik du klipus ir keturias dainas. Mus labiau žino iš solinių kūrinių, o kai susijungėme, net nebuvo kažkokios nuostabos: „kas per nauja grupė?”.
Geriausias pasirodymas?
Skelling. 2008 metų „Repo Invazija 2“ Utenoje. Buvo labai gerai, visi vieningai šaukė, kėlė rankas į viršų.
Cheka. Gal ne geriausias, bet įsimintiniausias – buvusiame klube „Musė“. Aš koncertavau, bet padauginau – gerai jaučiausi, pasiėmiau mikrofoną ir, atsisėdęs ant kolonėlės, pusę pasirodymo valandos repavau „freestyle“ stiliumi. Po to žmonės išnešė mane ant rankų (juokiasi). Lapkričio mėnesį kaip grupė koncertavome kiekvieną savaitgalį. O nuotaikingiausias renginys buvo „Lofte“, kai neatvažiavo „M.O.P.“, bet buvo gera nuotaika, net užkulisius paruošė kaip žvaigždėms – baltų rankšluosčių turėjome. Labai dėkojame už tai Viktorui Diawarai ir „Loftui“. O iš publikos – „NarAuti“.
Dažniausiai besirimuojantis žodis…
Skelling. Aš galiu pasakyti žodžius, kuriuos dažniausiai rimuoja ir kurių nereikia rimuoti. Tai – „saulė – pasaulis“, „gyvenimas– nerimas“. Yra bent 10 tokių junginių, kurie tokie nuvalkioti…
Paaiškinkite savo pseudonimus.
Cheka. Man visą laiką galvoje sukasi „Method Man“ eilutės: „Microphone-check, mirco-microphone checka“. Tai aš ją pasiskolinau savo slapyvardžiui.
Skelling. Vaikystėje skaičiau knygą Davido Almondo knygą „Skeligas“. Ta knyga buvo apie angelą, gyvenantį gatvėje ir apie tai, kaip jis išgelbėjo vienos mergaitės gyvybę. Tuo metu man taip pat teko išgelbėti vienos mergaitės gyvybę – ta mergaitė pasakė, jog esu jos angelas sargas. Labai susitapatinau su tuo personažu Skeligu. Pridėjau „n“ raidę ir išėjo „Skelingas“.
Jūsų klausytojas yra…
Cheka. Protingas.
Skelling. Nemanau, jog mūsų klauso vyresnio nei 30 metų amžiaus žmogus. Tai žmogus, mylintis repą ir norintis iš tekstų daugiau nei beprasmybės, toks, kuris klauso muzikos ne vien dėl atsipalaidavimo, bet ir norėdamas pasinerti į mintis. „Gal visgi pasaulis yra ne toks, kaip aš galvoju?“ „Gal pagal kitų žmonių požiūrį yra dar kitaip?“ „Gal valdžioje ir pasaulyje yra daugiau neteisybės, nei žinau?“
Cheka. Jeigu kalbame apie publiką, tai mūsų klauso netgi dešimtmečiai, nėra to griežto vidurkio, kokį galbūt turi kitos grupės. Gerų žodžių sulaukiame ir nuo vyresnių MC, kurie jau daugiau pasiekę. Be to, mūsų kūriniai nėra vien apie išgertuves, bet labai prisiliečia ir prie socialinių temų.
Kamerų nebijote nuo…
Skelling. Esu scenos žmogus, todėl niekada to nebijojau.
Cheka. Nemėgstu filmuotis, kai esu pavargęs. Kartoji tas pačias eilutes robotiškai… Jaučiuosi nesavas.
Kokios mintys aplanko, kai klausytojai dainuoja kartu?
Cheka. Labai geras jausmas.
Skelling. Smagu, kai matai, jog žmogus gerai leidžia vakarą – šypsosi, kelia rankas į viršų, kartu dainuoja, reiškia, jis įvykdė savo misiją, o mes sėkmingai atlikome savo funkciją. Padarėme žmogų laimingą.
Cheka. Per pastaruosius kelerius metus, vilniečiai ypatingai išlepo kaip publika, nes tą pačią vieną dieną vyksta net keli renginiai. Tikrai smagu, kai matai, jog publika pajuda, pašokinėja, paskanduoja.
Artimiausiu metu į sceną lipsite?
Skelling. Sausio 16 dieną, per „Lietuvos Hip Hopo Muzikos Apdovanojimus“, ruošiame pasirodymą su „Big Band‘u“ gyvai. Sausio 26 dieną grosime „NarAuti“ „Repadienyje“, o vasario 9 dieną – masiniame renginyje „Dinamitas Live“.
Cheka. Džiaugiuosi, jog grosime „Lofte“ ir gerai save girdėsiu.
Šių metų pasižadėjimų sąrašas?
Skelling. Aš albumą išleisiu.
Jūs kartu?
Skelling. Ne, aš vienas.
Cheka. Aš irgi vienas (juokiasi).
Skelling. Jis kuria elektronikos, aš – funk stiliaus. Turiu visus instrumentalus, gyvai įrašytus, beliko sukurti tekstus.
Cheka. Turiu daug jau sukurtos beatmakerių muzikos, bus visko – nuo techno iki hardcore, tačiau daugiausia – Drum and Bass. Niekas tokio nedarė, tai bandysime.
Skelling. Tikrai leisiu CD kompaktus, daug įdėjau darbo, sėdėjau per naktis. Dar būtų smagu didesniame festivalyje pakoncertuoti, viename jau buvome.
Cheka. Vadinosi „Kerlingas“ – mažas, smagus. Labiausiai patiko scena – tiesiog buvo atvežtas sunkvežimis, vienas šonas atidarytas, sudėta visa aparatūra.
Kaip sutariate su kitais reperiais?
Skelling. Gerai sutariame, mūsų pakankamai mažai, žinoma, būną įvairių incidentų.
Cheka. Nieko sau mažai…
Skelling. Palyginus… mes negalime pyktis, nes vis vien viename ar kitame renginyje susitiksime. Nors keli yra apsipykę, net nelipa į vieną sceną.
Cheka. Mes su visais gerai sutariame. Gal būdavo kokio kvailo pavydo, bet čia pavieniai atvejai.
Grojaraštyje užstrigo…
Skelling. Aš norėčiau parekomenduoti internetinės radijos adresą www.jazzradio.com, šios radijos ir plokštelių klausau. Gali pasirinkti nuo swing iki Frank Sinatra, ir šio žurnalo skaitytojams linkiu klausyti geros muzikos (juokiasi).
Cheka. Gera muzika yra visa. Aš nesipyksiu su stiliais, kaip daro Skelling.
Skelling. Aš esu muzikinis nacis!
Cheka. Aš nepasimesčiau nei viename koncerte. Kiekvienas žanras turi savo žavesio. O dabar labai įstrigo Joey Bada$$ – No. 99. Ir klipas labai patiko, ir turi tokios oldschool dvasios.
Kiek kepurių turite namie?
Skelling. Turiu dvi ir dar trys atsirado, kai pasiėmiau iš vakarėlių (juokiasi).
Cheka. Turiu žieminę, va šie paukščiai (red past. – prekinis ženklas „AVES“) dažnai mus paremia, o šiaip kokias 8 tai tikrai. Jei labai patinka kokia kepurė, siunčiuosi ją ir iš JAV, bet dažniausiai tas, kurias labiausiai mėgstu, ir nešioju, o namie jas esu susikabinęs ant sienos. Daugiausiai tai lietuviški ženklai – „Hate Hard“, „Aves“.
Skelling. Taip , labai ačiū Pauliui Morkūnui iš „Hate Hard“ už „paramą“.
O kaip su lietuviškais drabužiais?
Skelling. Jais retai rengiuosi, bet pastebiu ir man jie labai patinka. Nuo gatvės subkultūros, tarkime, „Hate Hard“ iki „labadiena“. Jei daug drabužių pirkčiau, tai jie būtų tik lietuviškų ženklų.
Cheka. Man taip pat jie labai patinka ir visai negėda juos nešioti. „Hate Hard“ nauja kamufliažinė serija yra absoliučiai „nesveika“. Jei padovanosit, būsim labai dėkingi (juokiasi).
Skelling. Man labiausiai gaila, jog dingo prieš daug metų buvęs prekinis ženklas „Rūbas“. Kokybiškas ir tvirtas džinsas nedildavo amžiais (nusijuokia)!
