Nuotraukos – organizatorių archyvo ©
Pasaulio tėkmę pakreipęs virusas pakoregavo ir ne vieno kūrėjo ar renginių organizatoriaus planus. Nepaisant to, gegužės 14 – birželio 25 dienomis Lietuvoje ir pasaulyje suskambės eksperimentinės muzikos garsai – įvairiapusiškas, garso ir vizualinius menus bei eksperimentinę muziką pristatantis festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“ iš Sugiharos namų keliasi į virtualią erdvę, kur bus galima išgirsti kiekvieno kūrėjo Sugiharai siųstą garso laišką.
„Šių metų festivalio idėja prieš mūsų kartos marą buvo orientuota į specifinių erdvių skambesį“, – sako vienas festivalio organizatorių Tadas Stalyga. „Kūrinių atlikimui bei patyrimui sudarėme specifinius scenarijus. Kiekvieną kūrinį atlikėjas būtų pristatęs specifinėje erdvėje, pavyzdžiui, antrame aukšte esančiame balkone ar pro atvirus pirmojo aukšto langus, bei tam tikru paros metu – šviečiant vakaro saulei ar sutemose. Per konkretų garso, laiko bei erdvės santykį siekėme paryškinti fizinius klausymo akto aspektus, padaryti šį procesą mažiau abstraktų. „Corpi Sonori“ lietuviškai reiškia „garso kūnai“, tad fiziniai, kūniški procesai būtų pabrėžę klausymosi patirties skirtumus. Prie atviro lango klausoma muzika skamba kitaip negu koncertų salėje. Manau, jog popiežiaus kalbos poveikis, jei jis ją sakytų ne iš aukštai esančio Šv. Petro bazilikos balkono, irgi būtų kitoks. Specifiniai erdvės scenarijai tapo priemone padedančia išreikšti estetinį, socialinį ar politinį garso „kūniškumą“, – atskleidžia jis.
Tadas Stalyga
Tačiau liga, kurios apraizgytas dabar gyvena visas pasaulis, pakoregavo daugelio planus. Ne išimtis – ir „Corpi Sonori“. „Susidariusios aplinkybės išmuša iš vėžių“, – pripažįsta T. Stalyga. „Publiką ir kūrėjus turėję priimti Sugiharos namai šiuo metu stovi tušti. Festivalio svečius iš Japonijos turėję gabenti lėktuvai nepakilo. Kūrėjai neatvyko, atkeliavo tik jų garsai. Matau, kaip pro namų langus kiekvieną rytą ir popietę sunkvežimis pratempia cisterną dezinfekcinio skysčio. Betarpišką bendravimą keičia technologijų medijuojamas ryšys per atstumą. Virtuali erdvė skęsta realybės pakaitaluose – virtualus koncertas, virtuali paroda, virtuali ekskursija siekia užpildyti kiekvieno mūsų būtyje atsivėrusią spragą. Už saugių sienų vykstanti realybė dažniausiai patiriama per interneto, televizijos ar radijo atvertus langus. „Corpi Sonori“ taps vienu iš tokių langų“, – sako jis.
Per pusantro mėnesio, kiekvieną ketvirtadienį, skaitmeninę erdvę pasieks šešios „Corpi Sonori“ dalys. Kiekviena jų – tarsi pakitusią laiko tėkmę atspindinti filmo serija. Nuostaba, nuobodulys, įtampa ir atoslūgis keis vienas kitą ir taps tikrovės spalvomis. Japonų Masahiro Takahashi, Sugai Ken, Tujiko Nuriko ir lietuvių Pijaus Džiugo Meižio, Žygimanto Kudirkos bei Dariaus Čiutos šiai progai kurti garsynai užuot sklidę Sugiharos namų balkonuose, kambariuose, koridoriuose, laiptinėse ar kiemuose dabar skambės virtualioje erdvėje kartu su Tado Stalygos ir Albino Liutkaus užfiksuotais Kauno miesto ir Sugiharos namų kadrais.
Renginį pradės Algirdo Šapokos moderuojama Vlado Dieninio ir Tado Stalygos paskaita-diskusija. Joje – atviro formato festivalio programos apžvalga, pokalbis apie kūrybinius sprendimus kaip persikelti iš fizinės į virtualią erdvę bei šiek tiek istorijos apie Sugihara House.
„Aplinkybių sudarytas pokytis trinasi į užgyventų įpročių inerciją, įtampa kyla ir slūgsta. Be abejo, tai paliečia ir „Corpi Sonori“ kūrybinį procesą. Pagreičio nešamos mintys siūlo laiko patikrintus, tačiau šiandienai jau nebetinkančius sprendimus. Siekis išvengti „tokio paties“ atspindžio virtualybėje diktuoja naujų sprendimų paieškas. Sulėtėjusi kraujo bei minčių apytaka daro įtaką žvilgsnio greičiui. Akiai leidžiama užkliūti, sulėtėti, sustoti, pabūti. Štai šis būties greitis ir taps šių metų festivalio idėjiniu bei estetiniu pagrindu“, – įsitikinęs T. Stalyga.
Festivalio transliacijos vyks Facebook renginio paskyroje ir Palanga Street Radio programoje.
