Spaudai nuaidėjus žiniomis, kad dingo pagrindinė Pussy Riot grupės lyderė, nusprendėme pasidomėti apie merginas plačiau. Kas yra Pussy Riot ir kodėl jas taip linčiuoja jų šalies valdžia?
Tai feminisčių pankroko ir protesto grupė iš Maskvos, veikianti nuo 2011 metų rugpjūčio. Grupę sudaro vienuolika 20–33 metų amžiaus merginų, dažniausiai prisistatančių pseudonimais. Jų apranga – spalvotos suknelės ir pėdkelnės, o galvas merginos dengia ryškių spalvų vilnonėmis kepurėmis su iškirptomis skylėmis akims ir lūpoms.
Veikla. Pussy Riot organizuoja nelegalius ir provokuojančius pasirodymus netradicinėse erdvėse, juos nufilmuoja ir tokius protesto performansus viešina internete.
Idėjos. Pussy Riot kuriamomis dainomis išreiškia savo kairiosios pakraipos antiautoritarines pažiūras įvairiomis aktualiomis temomis. Tai feminizmas ir moterų diskriminacija (pvz., abortų legalizavimas); LGBT teisių ribojimas (pvz., gėjų eitynės, kūrybos ir minčių laisvė); opozicija rusų prezidentui Vladimirui Putinui, kurį jos laiko diktatoriumi ir sovietinio valdymo šalininku (Pussy Riot pasisako prieš jėgos kultą); šalies politika švietimo, sveikatos apsaugos ir centralizuotos valdžios klausimais (grupė siūlo regioninę autonomiją ir vietinių atstovų rinkimą į valdžią).
Kodėl pasaulis prakalbo apie Pussy Riot?
2012 metų vasario 21 dieną penkios grupės narės surengė pasirodymą pagrindinėje Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, kurio video jau tą patį vakarą buvo viešinamas internete pavadinimu „Punk Prayer – Mother of God, Chase Putin Away!“:
Pasak merginų, pasirodymas buvo dedikuotas rusų ortodoksinės bažnyčios vadovui, palaikančiam prezidento rinkiminę kampaniją. Dainoje jos meldėsi, kad Rusija būtų išvaduota nuo prezidento Vladimiro Putino. Apsauginiai protestą greitai sustabdė. Po kelių savaičių grupės narės Nadežda Tolokonikova, Marija Aliochina ir Jekaterina Samusevič buvo apkaltintos dėl „chuliganizmo iš religinės neapykantos“, areštuotos ir nuteistos praleisti dvejus metus itin griežtose darbo stovyklose. Toks pilietinių teisių ribojimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Dvi grupės narės pabėgo iš Rusijos, Jekaterina lygtinai paleista, o Nadežda ir Marija (mažų vaikų motinos) atskirtos nuo šeimų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmei išvežtos į Mordoviją ir Permės kraštą – buvusias sovietinių kalinių kolonijas, kur žiemą oro temperatūra gali nukristi iki 50 laipsnių šalčio. „Matyt, moterys į tolimas kolonijas buvo nusiųstos tam, kad šioms Pussy Riot narėms būtų sunkiau susisiekti su giminaičiais ir advokatais ir, žinoma, kad visuomenei būtų sunkiau stebėti jų likimą“, – pareiškė žmogaus teisių aktyvistas Levas Ponomariovas.
Pasaulio reakcija
Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International pripažino nuteistąsias grupės nares „sąžinės kalinėmis“. 2012 m. grupė nominuota nacionalinei Kandinskio premijai, o vėliau – Andrejaus Sacharovo premijai. Pussy Riot palaikymo susilaukė iš tokių garsenybių kaip Sting, Madonna ,Yoko Ono, Bjork, Bryan Adams, Red Hot Chili Peppers, Moby, Paul McCartney ir kitų. Demonstruojant palaikymą, visame pasaulyje organizuojami renginiai, protesto akcijos, dokumentinio filmo apie merginų grupę peržiūros, pasirašinėjama peticija už merginų išlaisvinimą.
Filmą galite rasti čia:
Reakcija Lietuvoje
2012 metų balandžio 21 d. 13–14 val. prie Rusijos ambasados, esančios Latvių gatvėje Vilniuje, surengta akcija „Laisvę PUSSY RIOT / Free PUSSY RIOT“. Policija iš pradžių suėmė du akcijos dalyvius su spalvotomis kaukėmis, vėliau – dar dvi merginas. Pastarosios buvo nugabentos į Žirmūnų policijos nuovadą.
Apie Pussy Riot buvo diskutuota Vilnius Music Week konferencijų metu, o dokumentinis filmas apie šį judėjimą buvo rodomas 7-ojo žmogaus teisų kino festivalyje „Nepatogus kinas“.
Lietuvių režisierius Romas Zabarauskas Maskvos filmų festivalyje išreiškė palaikymą kalinčioms pankroko grupės narėms, po kostiumu pasivilkęs mėlynus marškinėlius su užrašu „Free Pussy Riot“.
Paskutinės naujienos
2013 rugsėjo mėn. Nadežda Tolokonikova laiške žiniasklaidai nupasakojo vergišką Gulago stiliaus gyvenimą 14-oje pataisos darbų kolonijoje Mordovijoje. 23 metų mergina dirbo 17 valandų per dieną, miegojo vos po keturias valandas. Ji rašė, kad siekdami sudrausminti kalines, kalėjimo pareigūnai dažnai jas muša, neduoda joms maisto bei vandens, neleidžia naudotis tualetu. Kad pradėtų geriau dirbti, kartą kelioms kalinėms buvo liepta nusirengti ir siuvykloje siūti nuogoms. Sulaukusi grasinimų mirtimi iš kolonijos vadovo pavaduotojo, kuris sakosi esąs stalinistas, mergina paskelbė bado streiką. Ji atsisakė valgyti ir dirbti siuvykloje, kol bus perkelta į kitą koloniją.
Spalio 21 dieną merginą turėjo būti perkelta. Pranešama, kad paskutinį kartą ji buvo pastebėta spalio 23 dieną. Nuo to laiko nei apie jos naująją lokaciją, nei apie ją pačią nebuvo girdėta. Spauda skelbia, kad ji yra dingusi be žinios.